Principinis varžovas ADVOCO.

Net gi pirmo rato rungtynės parodė, kad su jais visada bus bekompromisinė kova ir kovosim dėl kiekvieno kamuolio.

Šiandien nuo pirmų minučių varžovai perėmė iniciatyvą, atrodė įdomiau ir pavojingiau. Didžiausia problema buvo ta, kad mes leisdavom jiems žaisti labai paprastai ir lengvai.

Visos jų atakos buvo rezgamos paprastai ir mes nelabai aktyviai spaudėm juos.

Štai ir prasidėjo antrasis SFL ratas.

Ką parašyti apie pirmas rungtynes? O velnias žino...

Šiaip tai labai nustebau, kad nuo pirmųjų minučių VOVA pradėjo dominuoti aikštėje.

Nors jie ir rinkosi į rungtynes labai vangiai, apie dešimt žmonių likus penkioms minutėms iki rungtynių pradžios, bet noras žaisti buvo truputėli didesnis.

Aikštė labai prastos kokybės. Mūsų Venta atrodo beveik NOU CAMP. Kamuolys šokinėja, sustabdyti neįmanoma. Varžovas dominuoja, saulė šviečia, gerti norisi. Vienu žodžiu visi faktoriai, kurie mums visada trukdo žaisti :)

Susirinkimas??? Koks po velniu klausimas. Susirinkom 12 lygiai.

Šiaip tai rašyti daug ko neturiu. Futbolas???

Koks gali būti futbolas, kai 50% aikštės po vandenių. Žaisti buvo beveik neįmanoma.

Jokių pavojingų epizodų, tiesiog spardėm kamuolį kas stipriau.

Pirmi, mūsų 3 įvarčiai, tiesiog kaip iš juokingiausios komedijos.

Ventos stadionas. 19.00. Oras neblogas, svarbiausia nelyja. Varžovas irgi nedemonstruojantis geros formos šiuo metu – FC Vova.

Į rungtynes sunkiai, bet susirenkama, labiau renkasi Vovos fanai. Startinė sudėtis: Tėvas; Boria, Mira, Marčius, Ernė; Eima, Doncė, Luris, Aurimas B; Ernestas, Zibolis. Bent jau taip turėjo būti. Tačiau varžovas buvo patogus, todėl galėjom eksperimentuoti su taktika. Ernė išbandė savo jėgas trumpai centro saugo ir kairio saugo pozicijose. Bet visgi manau, kad jis yra gimęs labiau stabdyti priešininko atakas nei kurti. Pradėjome rungtynes stipriai ir jau pirmomis minutėmis pelnėme įvartį. Įmušta po gražios atakos kai iš centro kamuolys buvo įmestas Eimai, kuris vienu lietimu pergudravo Vovos vartininką. Po to...

Iškart nuo pirmų minučių mus pradėjo spausti. Nu ir tegul spaudžia, jokių pavojingų epizodų ir viskas ramu. Bet jau tada pastebėjau, kad žaisti nenorim. Jų žaidėjai priimdavo kamuolį laisvai, apsisukdavo, atiduodavo perdavimą toliau arba darė kitą sprendimą. Tai kėlė nerimą. Luris ir Donce visiškai buvo išjungti iš žaidimo, o tai ir buvo pats didžiausias blogis.

Nuo centro saugų arba kitų žaidėjų jie skirstydavo kamuolius toliau. Bet nebuvo viskas taip blogai. Jie žaidė agresyviau, bet pirmas pavojingas momentas kilo, kai Rokas pabėgo vienas prieš vieną vartininką. Deja, bet vartininkas vietoje. Užmiršau paminėti, kad vienoje atakoje Kesha spėjo blokuoti smūgį, kuris buvo labai pavojingas.