Susirinkimas??? Koks po velniu klausimas. Susirinkom 12 lygiai.

Šiaip tai rašyti daug ko neturiu. Futbolas???

Koks gali būti futbolas, kai 50% aikštės po vandenių. Žaisti buvo beveik neįmanoma.

Jokių pavojingų epizodų, tiesiog spardėm kamuolį kas stipriau.

Pirmi, mūsų 3 įvarčiai, tiesiog kaip iš juokingiausios komedijos.

Ventos stadionas. 19.00. Oras neblogas, svarbiausia nelyja. Varžovas irgi nedemonstruojantis geros formos šiuo metu – FC Vova.

Į rungtynes sunkiai, bet susirenkama, labiau renkasi Vovos fanai. Startinė sudėtis: Tėvas; Boria, Mira, Marčius, Ernė; Eima, Doncė, Luris, Aurimas B; Ernestas, Zibolis. Bent jau taip turėjo būti. Tačiau varžovas buvo patogus, todėl galėjom eksperimentuoti su taktika. Ernė išbandė savo jėgas trumpai centro saugo ir kairio saugo pozicijose. Bet visgi manau, kad jis yra gimęs labiau stabdyti priešininko atakas nei kurti. Pradėjome rungtynes stipriai ir jau pirmomis minutėmis pelnėme įvartį. Įmušta po gražios atakos kai iš centro kamuolys buvo įmestas Eimai, kuris vienu lietimu pergudravo Vovos vartininką. Po to...

Iškart nuo pirmų minučių mus pradėjo spausti. Nu ir tegul spaudžia, jokių pavojingų epizodų ir viskas ramu. Bet jau tada pastebėjau, kad žaisti nenorim. Jų žaidėjai priimdavo kamuolį laisvai, apsisukdavo, atiduodavo perdavimą toliau arba darė kitą sprendimą. Tai kėlė nerimą. Luris ir Donce visiškai buvo išjungti iš žaidimo, o tai ir buvo pats didžiausias blogis.

Nuo centro saugų arba kitų žaidėjų jie skirstydavo kamuolius toliau. Bet nebuvo viskas taip blogai. Jie žaidė agresyviau, bet pirmas pavojingas momentas kilo, kai Rokas pabėgo vienas prieš vieną vartininką. Deja, bet vartininkas vietoje. Užmiršau paminėti, kad vienoje atakoje Kesha spėjo blokuoti smūgį, kuris buvo labai pavojingas.

SFL tinklapyje išsakyti pasisakymai apie antifutbolą iš kažkokio Egidos mane supykdė nerealiai. Važiuojant į rungtynes buvau labai piktas ir tikėjausi, kad mes tikrai juos nugalėsim.

Rungtynės prasidėjo gerai, bet ne taip kaip tikėjausi. Apylygis žaidimas ir jokių šansų pasižymėt. Po truputėli perėmėm iniciatyvą ir pradėjom žaisti geriau. Labai pavojingų momentų nesukūrėm, tačiau buvo malonu, kad pradėjome žaisti geriau. Dar atsimenu, kad paskubinau Marčių, nes žaidėm geriau ir reikėjo juos paspausti dar labiau. Ir štai po šių mano žodžių praleidžiam įvartį. Ir dar kokį!!!

Rungtynės prasidėjo mūsų atakomis, aišku, jos nebuvo labai pavojingos, bet pirmas 10-12 minučių mes kontroliavom situaciją.

Ką pasakyti apie aikštę? Ji, nors ir truputi išlyginta, bet vis dėlto kėlė daug sunkumų.

Šiaip laikas bėgo ir nei mes, nei Legionas nekeldavo problemų gynybai. Nuo 20 minutės Legiono atakos tapo įdomesnės. Jų sena taktika - atiduoti aukštą perdavimą į priekį puolėjams. Dėl aikštės nelygumų gynėjai pradėjo klysti dažniau. Jei net Marčius nepataiko į kamuolį arba kai jis praslysta po padu, tai jau rimtas signalas :)