Į rungtynes, kaip bebūtų keista, komanda suvažiavo gana anksti: 20 minučių iki varžybų pražios visi jau pradėjo apšilimą :).

Nors oras ir buvo geras, tačiau buvo labai tvanku, todėl rungtynės prasidėjo itin žemu tempu, jautėsi jog abiejų komandų žaidėjus „traukia“ prie žemės. Pirmos 10 minučių praėjo gana chaotiškai, ne tik oras, bet ir kamuolys (kuris buvo perdaug pripūstas ar tiesiog netinkamas šiai aikštei - šokinėjo kaip skraiduolis - flubber'is). Išdžiuvusi Grigiškių aikštė neleido abejoms komandoms žaisti savojo žaidimo.

Ventos Stadionas

Rungtynės prasidėjo labai gerai, perėmėm iniciatyvą ir jautėm, kad rezultatas 0:0 švieslentėje degs neilgai.

Pirmas pavojingas momentas kilo, kai Tomašas pavojingai smūgiavo iš maždaug 14 metrų, tačiau jų vartininkas buvo vietoje. Labai aktyvus (visą žaidimą) buvo Doncė. Jo buvo pilna visur. Aš netgi pagalvojau, kad jis visą vasarą bėgiojo krosus ir kiekvieną dieną gėrė Red bull‘į ar dar kokį energetinį gėrimą :)

Važiuojant į rungtynes pagalvojau, kad šitam stadione mes visada žaidžiam sunkiai. Žaisdamas čia už TEC nei karto nelaimėjau tad nesitikėjau lengvų rungtynių ir dabar.
Viskas prasidėjo kaip ir buvo suplanuota.
Mūsų atakos, kaip sniego lavina, iškarto užgulė jų vartus.
Ypač aktyvūs buvo Vytas ir Auris, bet dažnai per ilgai laikydavo kamuolį.
Buvo kelios pavojingos situacijos, tačiau arba mes nepataikydavom į vartus, arba kamuolį perimdavo vartininkas.
Labai sunkiai atrodė Roko pusė pirmam kėlinyje, nebuvo to aktyvumo. Gal dėl to, kad dažniau kamuolys buvo pas Vytą?
Aktyvumo trūko ne tik Roko pusėje, bet ir visur, ne dažnai prarasdavom kamuolį jų aikštės pusėje. Kodėl?
Todėl, kad kraštiniai mažai judėjo ir mūsų vidurio saugam nebuvo kur kišti kamuolį, todėl kad momentai norėjome padaryti žaidimą patys, ypač Vytas, vietomis Auris. Jurkaus noras padaryti skersą ne po antro lietimo, o po septinto ar aštunto baigdavosi laisvu smūgiu nuo vartų.

O viskas buvo taip:

Rungtynės prasidėjo visai įdomiai, nes tiek mes, tiek jie dažniausiai žaidžia atakuojantį futbolą.
Atrodė, kad nuo pirmų minučių perėmėm iniciatyvą ir dažniau atakavom per Jurkaus pusę.
Tačiau Advoko ne ta komanda, kuri iškart nuleidžia rankas. Jie atsigavo.
Po kelių minučių jų dešinysis kraštas atrodė visai smagiai.
Susidarė toks įspūdis, kad jų puolėjas, Nr. 29, sužaidė savo geriausią kėlinį ;-)))
Šiaip galiu iškarto pasakyti, kad pramiegojom du pavojingus baudos smūgius.
Vieną iš kairės pusės, kitą iš dešinės.

Pagaliau, visi baseinai, tikėkimės, uždaryti iki rudens, mus vėl pasitiko tas pats senas Grigiškių stadionas ;-)

Rungtynės prasidėjo visai kitaip nei antradienį. Negavom įvarčio, jau gerai, iniciatyva mūsų rankose. Jautėsi užtikrintas žaidimas ir teko nuobodžiaut gan ilgą laiką. Dar, po 5 minučių, supratau, kad saulė spaudžia visus prie žemės. Natūralu. Buvo gan tvankus oras ir žaisti buvo labai sunku. Bet jiems buvo ne ką lengviau. Šiaip 1 – asis kėlinys buvo beveik be progų. Nei mes, nei jie. Bet vidury kėlinio mūsų žaidimas truputėlį susilpnėjo.