Važiuojant į rungtynes visų galvose buvo tik vienas klausimas: ar rungtynės su Reaktyvu buvo tik „sezono klaida“ ar kažkas atsitiko su komanda po to kai išėjom į „B“ divizioną. Galbūt pagalvojom, kad tikslas pasiektas ir galima atsipalaiduot?
Visko gali būti, net geriausios Europos komandos sužaidžia silpnai vidaus čempionatuose. Aišku ir nenuvertinus Reaktyvo komandos pasirodymo praeitą savaitę, jis, iš tikrųjų buvo įspūdingas.
 
Rungtynės „Legend Žalgiris“ stadione tiesiog geriausia vieta lemiamoms rungtynėms.
Viskas prasidėjo labai linksmai, ypač žiūrint į tai kad Advoco komanda nuo pirmų minučių pradėjo gudrauti ir į pagrindą neišleido kelių savo pagrindinių žaidėjų.

Tokios rungtynės kažkodėl būna visada ir be jų sezono negalime pabaigti.

Šiaip viskas prasidėjo įprastai, nes iš karto užvaldėm vidurį.
Puikią progą pražiopsojo Eima ir iškarto gavome baudos smūgį į savus vartus.
Aš į vieną pusę, kamuolys į kitą.
1:0
Bet ir praleidę įvartį žaidėme tvarkingai ir jau po kelių minučių rezultatą išlygino Donce.
1:1

Spalio 11 d. 16:30 kaip jau tampa įprasta, rungtynės vėl vyksta Ventos stadione. Varžovas – Rezervai. Pirmąsias tarpusavio rungtynes laimėjom gana nesunkiai rezultatu 4:1.

Rungtynėms prasidėjus Šimas įsiveržęs į priešininkų baudos aikštelę iškarto turėjo puikią progą įmušti įvartį, bet kažkokiu būdu to nesugebėjo padaryt. Vėliau kažkaip tokių rimtesnių progų nelabai ir buvo, dažniausiai trūkdavo tiesiog elementaraus smūgio iš tolėliau, nes lyg ir priartėjam prie priešininkų vartų, bet nieko gero iš to neišeidavo. Tiesiog trūko aštrumo mūsų atakose, nors aikštelėje kontroliavome padėtį.

Net nežinau kaip ir pradėt, nes rungtynės buvo maža katastrofa.
Kodėl? Nežinau, bet kaip jau minėta, nuo 10 iki 45 min. beveik visai nežaidėm.
Prasidėjo viskas labai įdomiai.
Kadangi pradėjome žaisti prieš vėją, tai pirmas dvi minutes Troja atrodė neblogai.
Tačiau nuo trečios minutės perėmėm iniciatyvą ir pradžioje Jurkus savo firminiu reidu beveik nubaudė varžovus, o jau kitą ataką Rokas, apėjęs 2 žmonės, pasiuntė kamuolį į vartus.
Ir paskui dar apie 5 minutes žaidėm visai neblogai.

Ventos stadionas, rugsėjo 27 diena 17:00. Varžovas - Rytas. Nors ir susirinkom ne stipriausios sudėties, vis vien visi buvom nusiteikę sunkiai kovai, visgi Rytas sugebėjo atimti taškus iš Legiono, o tuo pačiu jiems reikia pradėt rinkti taškus jei jie nori išlikti C divizione.

Rungtynės prasidėjo mūsų atakomis, po pirmų kelių minučių atrodė, kad neturėsime didesnio vargo. Rytas beveik nepriartėdavo prie mūsų baudos aikštelės, o mes rezgėm atakas viena po kitos. Ko gero labiausiai įsiminė Kipšo smūgis, kai šis pataikė į skersinį.