Traumų, darbų, įvairių šventimų ir kalbų išretinta TEC komanda palūžo. Du iš eilės pralaimėjimai lentelės kaimynams komplikuoja situaciją, priverčia pamiršti apie kovą dėl vietos lentelės viduryje ir bloškia mūsų komandą už „borto“, kur kiekvienas taškas gali būti lemiamas, nes net keturios komandos greičiausiai kris į žemesnę lygą. Varžovai, matomai, šiuos dalykus suskaičiavo atidžiau ir noro laimėti turėjo daugiau.

TEC – N.Verkiai 1:0. Birželio 10 d. 20.00. Bukiškės. Temperatūra +21, saulė.

Nors N.Verkiai prieš rungtynes ir turėjo tik vieną tašką ir buvo nominalūs autsaideriai, tačiau galvoje kirbėjo mintis, kad neduok dieve jie iššaus prieš mus ir atims taškus. Į rungtynes susirinkome pakankamai gerai, turėjom penkis keitimus. Rungtynes pradėjome taktika 4-4-2: Tėvas; Ernė, AurimasB, Boria, Paulius; Kesha, Kirilas, Vaidas, Arvydas; AurimasT, DonatasU. N.Verkiai rungtynes irgi pradėjo taktika 4-4-2 ir atrodė bus žaidimas ilgais pasais iš vienos pusės į kitą ir atvirkščiai, o rungtynes nulems individualus žaidėjų meistriškumas.

Užupis – TEC 1:0. Birželio 3 d. 17.00. Grigiškės. Temperatūra +16, debesuota.

Prieš važiuojant į rungtynes pliaupė toks šaltas lietus, kad nejučia prisiminiau pernai metus, kai tame pačiame Grigiškių stadione lygiai tuo pačiu metu žaidėme ne futbolą, o greičiau vandensvydį. Tąsyk laimėjom 3:1 ir tas lietus kažkiek džiugino. Antrose praeito sezono varžybose Bukiškėse Užupio vienuolikė atsirevanšavo ir laimėjo 2:0. Šiandienai kaip niekada dar šiame sezone surinkome beveik pilną sastavą. Visi buvo užsivedę, nes po dviejų iš eilės lygiųjų pirmenybėse reikėjo pergalės kaip oro. Rungtynes pradėjome taktika 4-5-1: Maxas; Ernė, Doncė, Paulius, Boria; Kesha, Kirilas, Luris, Vaidas, Rokas; Vytukas. Ant atsarginių suolelio kiekvienai pozicijai praktiškai po keitimą.

TEC – Spartakas 0:2. Gegužės 31 d. 19.30 Ukmergės stadionas. Temperatūra +17, saulėta.

Nebuvo vieningos nuomonės, ar dalyvauti LFF taurėje, tačiau galiausiai nusprendėme sudalyvauti ir pratęsti gražią tradiciją dalyvauti šios taurės varžybose. Nors burtai lėmė žaisti namuose, tačiau nutarėme pasiūlyti ukmergiškiams sulošti jų aikštėje. Visgi geresnis stadionas ir be to išvyka kažkur toliau nuo Vilniaus. Priešininkas pažįstamas varžovas III lygos pirmenybėse. Pernai metais vasarą Ukmergėje buvo pralaimėta 1:3, o atsakomąsias rungtynes namuose po įnirtingos kovos taip pat pralaimėjome 0:1. Sudėtis buvo nepilna, tačiau džiugu, kad po traumos į rikiuotę sugrįžo Paulius. Nusprendėme lošti taktika 4-4-2:  Tėvas; Ernė, AurimasB, Paulius, Doncė; Kesha, Kirilas, Vaidas, Arvydas; DonatasU, Vytukas. 

TEC – Kiemas 2:2. Gegužės 27 d. Bukiškio stadionas. Temperatūra +18, debesuota.

Priešininkas neblogai pažįstama Kiemo vienuolikė. Dar prieš du metus žaisdami žemesniame divizione neišsiaiškinome kas stipresni ir pasidalinome po du taškus per dvi rungtynes. Pernai metų pavasarį Kiemas mus nubaudė rezultatu 3:0, o nieko nelemiančiame paskutiniame ture sužaidėme lygiosiomis 1:1. Kiemas per visus forumus trimitavo, kad vos sugeba rungtynėms surinkti 11 žaidėjų ir net bandė po žaidėjų registracijos pabaigos termino prašyti registruoti papildomą žaidėjų kiekį.. Nežinau ar jiems tai pavyko, bet į rungtynes susirinko 12-13 galvų. Mes irgi susirinkimu neblizgėjome ir šioms rungtynėms neturėjome kelių svarbių starto sudėties žaidėjų. Dėl centro saugų trūkumo rungtynes pradėjome sau nebūdinga taktika 4-4-2: Tėvas; Ernė, Doncė, Boria, DariusB; Kesha, Kirilas, Vaidas, Arvydas; DonatasU, Vytukas.