Maloni futbolui šeštadienio popietė, VPU le Studiantes stadionas dar prieš mėnesį atrodęs visai liuks, dabar daugiau buvo panašus į bulvių košę.

Kažkaip keistai rinkosi abidvi komandos. Na, mes dėl aiškių priežasčių, bet kad Rezervai pradėjo tik 12, tai mane nustebino. Laiko keisti nepanoro dėl savų priežasčių ir patys kažkaip vangiai rinkosi. Paliekam tai jiems spręsti ir daugiau apie žaidimą.

Ši žaidimą pavadinčiau eksperimentiniu, nes toks vienuoliktukas jau senai bebuvo pradėjęs rungtynes. Bet dar keistesnis momentas buvo, kad 14:50 Lauris buvo Grigiškių stadione ir manė, kad jis pirmas atvyko į žaidimą ;-))). Ką jis ten darė, žino tik jis vienas ir jo VISAGALIS ;-)))

Laisvalaikio baseinas  Grigiškėse, 09/06/07 19.00

Jau seniai neteko žaisti tokio futbolo. Puse aikštės buvo po vandeniu ir nežadėjo nieko gero žaidžiantiems. Pirmame kėlinyje žaidimas vyko pagal mūsų scenarijų ir labai greitai perėmėm iniciatyvą. Ilgai įvarčių laukti nereikėjo. Du Jurkaus startai su kamuoliu beveik per visą aikštę pasibaigė dviem įvarčiais. Vieną pelnė Eima, o kitą – pats Jurkus. Be šių momentų dar turėjom progų, kai Tomas nenuspyrė iki vartų iš balos, Kešos du momentai, kai nepataikė į vartus, dar keli mažiau pavojingi momentai.

1968 m. iki mūsų eros Olimpinis Dilgynės stadionas pasitiko mus saulės voniomis. Ryto komanda buvo rimtai nusiteikusi atimti taškus iš mūsų. Pirmas kėlinys buvo labai įdomus ir kažkoks neaiškus. Galiu paaiškint.

Pirmas svarbus dalykas – žaidėm prieš labai stiprų vėją. Antras dalykas – saulės vonios darėsi vis karštesnės. Marčius sau nebūdingais veiksmais stebindavo visą komandą ir tris momentus neaiškiais sprendimais nudžiugino Ryto komanda. Galima paminėti, kad po vieno iš jų, po kampinio, vos negavom įvarčio, tačiau etatinis kamuolio išmušėjas nuo linijos Boria vėl padarė savo darbą. O po antro, Ryto žaidėjai iš 16 metrų nepataikė į vartus. Kėlinio vidury atvyko Trojos skautai pasižiūrėti mūsų komanda.

Po gero lietučio susirinkom Grigiškių „Grand“ stadione.
 
FK „Kolobki“, mūsų mėgstamieji lentvariečiai, dar kartą įrodė, kad „laukiniai“ yra „laukiniai“ ir nesikeis jie niekada.

Rinkomės vangiai, kas per pirmas minutes aiškiai parodė, kad kai nėra Aurio arba Roko priekyje, ten trūksta aštrumo.

Šiaip žaidėm neblogai, netgi turėjom šiokią tokią iniciatyvą, bet nedidelę ir nieko pavojingo nei prie mūsų, nei prie jų vartų neįvyko.

Galima tik prisiminti momentą prie jų vartų, kai vartininkas, išnešinėdamas kamuolį, pataikė į Jurkų ir kamuolys nuo jo krūtinės atsitrenkė į virpstą.

Išvyka į nuostabų Dzūkijos regioną paliko daug įspūdžių.

Deja, liūdnesnių daugiau.

Bet linksmai nuvažiavom, grįžom. Pagėrėm degalinėje alaus. Vis dėlto atrakcija.

O dabar apie rungtynes.
 
Gal kokias 3-4 minutes atrodė, kad viskas gerai, bet nuo 5 minutės situacija pasikeitė kardinaliai.

Jų atakos tapo greitesnes, staigesnės ir jų kraštai pradėjo laužyti mūsų gynybinę liniją iš abiejų pusių, ypač iš kairės. Martynas pajautė, ką reiškia „s koroblia na bal“ ir kaip sunku žaisti po ilgos pertraukos tokiame karštyje, plius varžovas bėga ir sparta buvo daug didesnė nei galėjo atlaikyti jo organizmas.