Le Centrale Stadium de Masiagala

 

Jau nuo pirmų minučių pasidarė aišku, kad mūsų komanda truputėlį greitesnė, aktyvesnė!

 

Užvaldėm centrą, tai buvo labai svarbu. Gal pirmomis žaidimas dar nesiklijavo, kaip to norėjosi, tačiau spaudėm varžovą jų pusėje ir matėsi, kad esam geresni.

 

Per pirmas minutės nieko nesukūrėm, tačiau Doncės smūgis kaire koja iš 25 metrų įsiminė turbūt visiems. Doncė su Aurimu vis aktyviau pradėjo žaisti kairiajame krašte, iš kurio surengėm ne vieną pavojingą ataką, bet visą laiką kažko pritrūkdavo.

 

Galima pažymėti, kad jų vartininkas sužaidė labai tvarkingai. Visi smūgius arba pagaudavo, arba nukreipdavo į kampinį, tačiau antros galimybės mūsų puolėjams nesuteikdavo.

 

Tarp tokių momentų galėčiau paminėti Doncės smūgi po kampinio. Jei neklystu, Aurimas ir Rokas taip pat porą kartų mušė labai pavojingai, tačiau vartininkas buvo savo vietoje.

 

Gynyboje galėčiau išskirti tik 3 atvejus prie mūsų vartų. Du atvejai panašūs vienas į kitą, kai jų žaidėjai atakavo iš 20 metrų, bet netiksliai. Kitas – po kampinio, kai aš sužaidžiau neužtikrintai.

 

Tačiau apie 40 min. po kampinio vėl savo „protingą galvą“ įkišo Mira ir tiesiai į 9. 1:0

 

Pirmas kėlinys taip ir pasibaigė.

 

Antrą kėlinį mūsų varžovai pradėjo aktyviau, tačiau tai nereiškia, kad jie žaidė geriau. Tiesiog jų atakos buvo dažnesnės nei 1 kėlinyje.

 

Bet jų norą atakuoti atšaldė Donato prasiveržimas į baudos aikštelę, kur jis buvo pargriautas.

 

Baudinys. Vėl prie žymos Rokas. Pagaliau baudinys įmuštas užtikrintai. (Net gi aš nebūčiau patraukęs)

 

2:0

 

Po šito momento abi komandos nusiramino ir nusprendė ramiai pabaigti rungtynes. Tačiau atsirado vienas žaidėjas, kuris tuo metu buvo nubėgęs iki tualeto ir negirdėjo, kad buvo duota komanda sužaisti ramiai.

 

Nuo 75min. mes pamatėme Lauryno Zibolio „COME BACK‘a“.

 

Pradžioje jis gavo perdavimą baudos aikštelės dešinėje pusėje. Pasitvarkė kamuolį ir nuo tolimo virpsto pasiuntė kamuolį į vartus 3:0

 

Bet ir tai nebuvo pabaiga. Iki rungtynių pabaigos likus žaisti apie 5 min. jis gavo perdavimą kairėje pusėje, sutvarkė vieną gynėją, paguldė antrą ir vėl nuginklavo vartininką 4:0

 

Ir tik tada kažkas nuo atsarginių suolelio informavo Lauryną, kad mes su varžovų komanda, kai rezultatas buvo dar 2:0, nusprendėm nebemušt įvarčių ir ramiai pabaigti rungtynes.

 

Na ir kas gi epilogui.

 

Praradom dar vieną žaidėją.

 

Pagaliau išnaudojom savo sukurtas progas.

 

Gynime kol kas tvarka ir teisingumas.

 

Laukiam kitų rungtynių su Legionu. Komanda, kuri prisimena tas rungtynes praėjusiais metais, kai nesugebėjo laimėti ir trokšta revanšo. Rungtynės bus sunkios. Ruošiamės.