Rungtynes pradėjom ne taip kaip visada pradedam. Iš karto perėmėm iniciatyvą ir, jau apie 5 min., nusipelnusio Lietuvos futbolui vartininko sūnus pelnė pirmąjį įvartį savu stiliumi praėjęs 4 priešininkus ir padėdamas kamuolį į kairįjį kampą.

Na ką gi, pradžia pavyko.

„Fortūnai“ net nedavėm pagalvoti, kad jie gali gauti nors vieną tašką. Rungtynės beveik visą laiką vyko prie jų baudos aikštelės. Jų gynėjas pamatęs, kad mums sunkiai sekasi įmušti dar, nusprendė mums padėti ir per  2–3 min. įmušė 2 įvarčius į savus vartus.

Štai čia ir prasidėjo sunkumai: daugiau beveik nežaidėme, pasipylė klaidos gynyme. Galima pasakyti, kad žaidimo tempą bandė palaikyti tik Doncė. Kamuolį laikydavome per ilgai.

Galėjom sukurti daugiau pavojingų atakų, tačiau alikti perdavimo niekas nenorėjo. Vos negavom į savus vartus, bet jų puolėjas nesugebėjo pataikyti į vartus net būdamas už metro.

Antrajame kėlinyje įvyko Tėvo debiutas. Pats žaidimas vyko taip pat – vienas didelis chaosas. Tačiau sugebėjome įmušti 4 įvartį (Aurimas T.).

Linkėjimai mums visiems nebežaisti tokio stiliaus futbolo.