Sunkus, nepatogus, bet vis dėlto savas le Santo Ventos stadionas pasitiko mūsų rungtynes su Žaibais.

Galime atkreipti dėmesį, kad lietutis, kuris sekmadienio rytą pasirodė laiku, padarė aikštę minkštesnę ir patogesnę.

Rungtynės prasidėjo mūsų atakomis, tačiau jautėsi, kad žaidimas nevyksta taip, kaip mes norėtume. Iniciatyva buvo mūsų pusėje, tačiau žaidimas nelabai klijavosi.

Reikia pažymėti, kad mūsų varžovas patobulėjo, palyginus su praėjusiais metais. Tačiau matėsi, kad žaidžiam geriau.

Pirmas mūsų įvartis, turbūt, gražiausias įvartis per visą TEC karjerą.

Ilgas Marčiaus perdavimas, apie 45 metrus, link Žaibų baudos aikštelės, kur atsidengęs Laurynas vienu lietimu galva iš maždaug 18 metrų nukreipė kamuolį į vartus. Netgi siaubinga vartininko klaida nemenkina Laurio ir Marčiaus sukurtu ŠEDEVRO. 1:0. Štai kada turi SFL atvažiuoti su savo kamerom į „C“ lygą. Tokie įvarčiai tikrai papuoštų jų kartoteką.

Po pasiekto įvarčio nesustojom, tačiau atidavėm vidurį ir Žaibų komandos žaidėjai, turim tai pripažint, perėmė iniciatyvą. Žaidimas vyko aikštės viduryje arba prie mūsų baudos aikštelės.

Tačiau antras įvartis, kuris buvo įmuštas po gražios kontratakos, kai Rokas atidavė perdavimą Auriui ir po jo galingo smūgio, iš maždaug 17 metrų, kamuolys dar kartą atsidūrė jų vartuose.

Dar po 2-3 minučių pavojingas Keshos prasiveržimas į baudos aikštelę pasibaigė tuo, kad jis buvo pargriautas baudos aikštelėje. Turbūt buvo nustebinta visa komanda, kai teisėjas neskyrė 11 metrų baudinio. Bet tiek to, paliekam tai teisėjo sąžinei ir žaidžiam toliau.

Pasidarė ramiau, tačiau kėlinio pabaigoje pražiopsojom labai pavojingą ataką iš dešinio krašto, kai jų puolėjas iš 11 metrų nepataikė į vartų plotą.

2:0 po pirmo kėlinio.

Antro kėlinio pirmos 10 minučių priminė paskutines pirmo kėlinio minutes, kai ramus žaidimas migdė vartininkus :)

Bet paskui mes pradėjom rengti labai pavojingas atakas. Labai graži ataka, kai Donatas, Auris ir Rokas iš dešinės pusės, beveik suplėšė jų gynybinę liniją, pasibaigė smūgiu į vartus. Tačiau paskutinę akimirką jų gynėjai apsaugojo vartus.

Labai dažnai atakos vykdavo ir iš kairės, kur galiu pažymėti, kad Dima sužaidė daug geriau nei su Fortūna, tačiau jam dar daug reikia tobulėt.

Naudingai iš kairės pusės žaidė ir Lauris, tačiau ne visada pasisekdavo išpildyti momentą iki galo. Priekyje aktyvus buvo Auris, kuris gerai užsikabindavo už kamuolio ir varžovam buvo sunku jį perimti. Dar labai graži ataka, surengta Aurimo, Roko ir kažkurio iš saugų (neatsimenu kas), pasibaigė smūgiu į skersinį. Bet ataka įsimins ilgam, kai po Aurimo perdavimo iki kitą baudos aikštelės pusę Rokas vienu lietimu iš oro sušaudė jų vartininką. Deja, bet kamuolys pataikė į skersinį. Galiu paminėti, kad Auris negailėjo kamuolio komandos draugams. Ir, jeigu per pirmą momentą, kai jis bandė perduoti kamuolį Donatui, pavojų neutralizavo vartininkas, tai po antro tokio perdavimo Donatas, sunkioje kovoje su gynėjo ir vartininku, pasiuntė kamuolį į vartus. Nors ir įmušėm įvartį, tačiau ši situacija man sukėlė labai daug neigiamų emocijų, kadangi perdavimas ir visas momentas buvo ant pražangos ir traumos ribos. Pvz., kitas teisėjas galėjo neįskaityti šio įvarčio, nes galėjo sušvilpti pavojingą žaidimą. O tuo metu Auris pats buvo nuostabioje pozicijoje smūgiuoti į vartus. Na jau kaip yra taip yra. 3:0

TAČIAU:

Aš nenoriu pasakyti, kad Žaibai tik gynėsi. Žaibai rezgė kiekvieną kartą savo atakas. Momentais jos buvo labai pavojingos. Mažiausiai 3 pavojingi skersai į mūsų baudos aikštelę, 3 smūgiai į vartus, kai teko man gaudyti arba nukreipti kamuolį į kampinį. Daug kitų atakų, kai jų saugai ir puolėjai pavojingai prisiartindavo prie mūsų vartų. Nors rezultatas ir buvo 3:0, bet nervinė įtampa jautėsi visą laiką.

Šiaip Žaibai man patiko. Tai komanda, kuri neduoda atsipalaiduot iki paskutinės minutės. Ir jeigu palyginti su Fortūna, tegul jie nepyksta, agresyvesne ir įdomesnė komanda.

Finalinis rezultatas 3:0.

Geri dalykai:

Vėl sužaidėm rezultatyviai. Vėl nepraleidom įvarčio. Atakas regzdavom iš abiejų pusių ir jos buvo pavojingos.

Minusai:

Perlaikom kamuolį. Čia turbūt didžiausią problema. Gynyboje, kol kas, BEVEIK ramu, tačiau dažnai patys padarom POŽARUS prie savo vartų. Kol kad laimingai tie momentai baigiasi, tačiau jų reikia vengti.

O šiaip tai visus su pergale.

Ruošiamės, KOLOBKI bus rimtesnis varžovas ir jie mūsų mylimieji Lentvariečiai :)