Išvyka į nuostabų Dzūkijos regioną paliko daug įspūdžių.

Deja, liūdnesnių daugiau.

Bet linksmai nuvažiavom, grįžom. Pagėrėm degalinėje alaus. Vis dėlto atrakcija.

O dabar apie rungtynes.
 
Gal kokias 3-4 minutes atrodė, kad viskas gerai, bet nuo 5 minutės situacija pasikeitė kardinaliai.

Jų atakos tapo greitesnes, staigesnės ir jų kraštai pradėjo laužyti mūsų gynybinę liniją iš abiejų pusių, ypač iš kairės. Martynas pajautė, ką reiškia „s koroblia na bal“ ir kaip sunku žaisti po ilgos pertraukos tokiame karštyje, plius varžovas bėga ir sparta buvo daug didesnė nei galėjo atlaikyti jo organizmas.

Vienu žodžiu, įvarčio ilgai laukti nereikėjo. Pražiopsojom Kadzijauską jaunesnįjį, kuris, išeidamas 1x1, ir pasižymėjo. 1:0

Po praleisto įvarčio jų atakos nesibaigė ir jie toliau tampė mūsų gynybą.

Neblogą progą pasižymėti turėjo Lauris, tačiau tas pats „bujeris“, kaip su Žaibais, nepraėjo.

Antras įvartis krito iš dešinės pusės, kai jų gynėjas labai staigiai apėjo Shimą ir galingu smūgiu pasiuntė į artimą „deviatkę“ 2:0.

Niu ir???

Ką daryti toliau, kai žaidimas toks padrikas ir beveik niekas nesiseka.

Netrukus sukūrėme dar vieną progą, kai Dainiu gavo kamuolį baudos aikštelėje, tačiau ir tas momentas liko neišnaudotas. Per paskutines 15 min. jie padarė savotišką mūsų vartų apšaudymą. Kokie 3-4 smūgiai iš baudos aikštelės. Mums pasisekė, kad nė vieno nepataikė.

Taip ir pasibaigė pirmas kėlinys.

Antrajame kėlinyje aš padariau vaikišką klaidą, po kurios gavau iš aštraus kampo beveik nuo Brovkės. Jei kas prisimina rungtynes su Troja (turbūt nedaug kas), tai gali pasakyti, kad tai buvo įvartis dvynys. Taip, pritariu. Padariau žingsnį ant „perechvato“, bet saugui kamuolys nuslydo nuo kojos ir gražiai nukrito į vartus.

Po trečio įvarčio šeimininkai pradėjo daryti keitimus ir mes išlyginome žaidimą. Netgi perėmėme iniciatyvą.

Mūsų atakos darėsi įdomesnės. Po vienos iš jų Jurkus savo stiliuje praėjo su mėsom kelis jų žaidėjus, vos su kamuoliu Auriui neišdaužė dantų (paskui gyrėsi, kad sužaidė sieną) ir, išeidamas 1x1, sušvelnino rezultatą.

Po šios atakos iš karto galėjome įmušti dar vieną įvartį, tačiau Auris užmigo, kai vartininkas nepagavo kamuolio.

Mes tikrai atsigavom. Žaidimas buvo labai įdomus ir greitas. Bet mūsų atsarginių suoliukui tai buvo neįdomu, jie nusprendė geriau pasifotografuoti Dzūkijos lygumų fone. Ką gi, tikiuosi nuotraukos bus geros.
 
Atsimenu vieną linksmą momentą, kai du kartus iš eilės išbėgau „alaus“, jei būtų pakeltas ir trečias kamuolys, tai bučiau ir trečią kartą išėjęs „alaus“, jau buvau pasiruošęs.
 
Taip ir baigėsi 3:1
 
Reziumė:
 
Sunkus mano žaidimas vartuose, kokios 4-5 klaidos ant išėjimų, po vieno iš jo gavom įvartį. Gaila, kad „saulė ir vėjas“ tuo metu visai netrukdė, galėčiau nors kokią „atmazkę“ sugalvot.

Sužaidėm pagal galimybę. Jei ne paskutinis įvartis, tai situacija būtų visai linksma.