Į rungtynes, kaip bebūtų keista, komanda suvažiavo gana anksti: 20 minučių iki varžybų pražios visi jau pradėjo apšilimą :).

Nors oras ir buvo geras, tačiau buvo labai tvanku, todėl rungtynės prasidėjo itin žemu tempu, jautėsi jog abiejų komandų žaidėjus „traukia“ prie žemės. Pirmos 10 minučių praėjo gana chaotiškai, ne tik oras, bet ir kamuolys (kuris buvo perdaug pripūstas ar tiesiog netinkamas šiai aikštei - šokinėjo kaip skraiduolis - flubber'is). Išdžiuvusi Grigiškių aikštė neleido abejoms komandoms žaisti savojo žaidimo.

Apsipratus žaidėjams su žaidimo sąlygomis Fortūna pabandė kurti atakas, kurios nekėlė didelių rūpesčių patikimai žaidusiai gynybos grandžiai pirmąjį kelinį. Tuo tarpu jautėsi, kad viduryje Aurimas su jaunuoju Donatu šiek tiek nerado savo žaidimo, o kraštuose Rokas ir Jurkus su savo gynėjais tvarkydavosi gana gerai... Logiška seka, žaidimą pradėjome sukti daugiau kraštais. Pirmuosius keitimus treneris padarė apie 15 minutę, pavargusį Aurimą viduryje pakeitė traumuotas Sir. Donatas, vėliau Aurimas grįžo į aikštę dešinio gynėjo pozicija, taip pastiprindamas gynybos grandį. Verta paminėti, kad ši pozicija Aurimui labai tinkama (tikėkimės, kad ir jam ši pozicija patinka). Nuo pirmo kėlinio vidurio, aktyvus Roko ir Dainiaus susižaidimas pradėjo duoti neblogų rezultatų, vis dažniau jų gynėjai pradėjo daryti klaidas, po kurių gimdavo progos prie priešininkų vartų. Jeigu pirmuosiuose pavojinguose epizoduose, kaip visada, kamuolį stengdavomės įvaryti į vartus (per daug atlikdavome perdavimų), tai pagaliau po draugų ir savo paties padrąsinimų, Dainius, po gražių perdavimų, prasimetė kamuolį pro gynėjus ir taikliu stipriu smūgiu iš maždaug 16 metrų nuginklavo vartininką. 1-0 ! Verta paminėti, kad šis įvartis atrodė dėsningas, nes tuomet Fortūna žaidė prastai... Po praleisto įvarčio „atkuto“ priešininkai, suaktyvino savo veiksmus aikštėje. Dauguma atakų pradėjo ristis per kairį kraštą, ten Boriai ir Jurkui teko nemažai paplušėti, na taip - vidurio saugai - D.D. (Double Donatai :) ), šiek tiek vėluodavo dėl tarpusavio susižaidimo stokos. Fortūna atliko keletą pavojingų pakėlimų į vartininko aikštelę, tačiau Tėvas susitvarkydavo puikiai ir pavojaus didelio labai nekildavo. Kėlinio pabaiga pasižymėjo 2 epizodais, kurių herojus buvo Jurkus:

1. Greita (tradicinė) ataka per visą aikštę, Jurkus atakos smaigalį susitvarko su gynėju, įsiveržęs į vartininko aikštelę, likus 5 metrams iki vartų kuriuose stovi vartininkas (nes priešininkų gynėjai ne visi spėjo grįžti), turi 3 pasirinkimus: Donatas stovi šalia vartininko, Rokas stovi 7 metrai nuo vartų (laisvas), Artūras stovi 2 metrai nuo vartų (laisvas), deja, pasirenka 4 variantą - perdavimas Fortūnos atsarginių žaidėjų suoliukui :).. ok, nepeikime Vyto, nusipjovė kamuolys :).

2. Grubus priešininko žaidimas prieš Jurkų, Jurkus staigiai stoja ir rėkia ant priešininko, dėl grubaus žaidimo, priešininkas jį stumia abiems rankomis... tai nors Jurkus krenta labai gražiai, beveik kaip jugas, tai vis tiek jo negelbsti nuo geltonos kortelės (abu gauna geltoną kortelę)... pamoka ateičiai, per pertrauką klaidą kaip ir suprasta, bet ...

2 kėlinys:
Fortūna išeina mobilizuota, tuo tarpu mes tradiciškai miegam pirmas minutes ir tikimės, kad komandos draugas apsigins, atims kamuolį ir etc... Daugmaž 5-7 minutę, kamuolys keliamas į baudos aikštelę, kurioje Fortūnos žaidėjas pašokęs smūgiuoja į vartus galva, iš maždaug 14 metrų. „Baliono“ trajektorija skrendantis kamuolys, nusileidžia po skersiniu vartininkui už nugaros (praktikos stoka Tėvui pakišo koją) - tačiau verta paminėti, kad daugiau nė vienos klaidelės, net mažos vartininkas nepadarė... 1-1 !

Atėjo sunkios minutės, Fortūna įgauna antrą kvėpavimą, tačiau patys save ir nužudo, neatsargus perdavimas gynėjams, kuriuos paspaudžia Lauris - atima kamuolį, bei nurūksta nuo vidurio link priešininkų vartų, smūgis iš daugmaž 16 metrų - įvartis 2-1 ! :)

Na, o po šio įvarčio seka epizodas - vertas būtu atskiro aprašymo :), bet paminėsiu tik tiek, Fortūna įžaidžia kamuolį po švilpuko, veržiasi 2 ar 3 link vartų žaisdami sienelę, bei individualiomis pastangomis, tuo tarpu mes vis dar švenčiame įvartį... taigi po 10 sekundžių smūgis į vartus: 2-2 ! :)

Liko puse kėlinio, akivaizdu tampa, kad abi komandos „grybauja“ daugiau, nei žaidžia :). Kylant įtampai, teisėjui kontroliuoti žaidimą daros sunkiau, nepasitenkinimas kyla iš abiejų pusių, viename iš epizodų susiduria vėl Jurkus ir jo pirmo kėlinio „draugas“, identiška situacija, Jurkus rėkia, priešininkas jį stumia - rezultatas - abu keliauja iš aikštės. Aikštėje atsiranda daugiau erdvės, ši situacija naudingesnė Fortūnai, daugiau atakų viduriu, aštresnės, bet retos, užsibaigia smūgiu į vartus, ar bent į jų plotą. Tuo tarpu mums irgi atsiveria galimybės kraštuose, Dainius yra „paleidžiamas“ į kraštą, kur po mažos kovos su gynėju, jį apsivaro, įsiveržia į vartininko aikštelę, ties tolimuoju virpstu stovi mūsų žaidėjas (turbūt Eima), ties 16 Donatas S. , gynėjų Fortūnos gynyboje vėl trūkumas... Vartininkas spėdamas, kad bus perdavimas nutolsta nuo artimojo virpsto, to Dainiui ir užteko, smūgis - įvartis 3-2 :)

Vėliau mūsų gynėjai pradeda prisijungti prie bendros žaidimo tendencijos ir maloniai rinkti grybus :). Išnešant - kamuolių nusipjovimai tampa kaip gero etiketo ženklu ir dažnai taip suteikiam priešininkams antrą šansą atakai, kelti kampinius ir t.t. Viename iš panašių epizodų gynėjas išnešinėja kamuolį, tik, deja, atbėgęs priešininkas suskumba truputi greičiau, smūgiuoja į vartus ir pelno įvartį :) 3-3 !

Rungtynių pabaigoje dar buvo Eimanto prasiveržimas kraštu, tik paskubėta ir smūgis iš 16 metrų buvo per silpnas - vartininkas lengvai sugavo... Roko prasiveržimas kraštu, bet perdavimas netikslus, bei negeriausias sprendimas - aukštas perdavimas mažajam Artūrui stovinčiam šalia augalotų priešininkų... bei dar smūgis iš 28 metrų (baudinys), deja, sienelė sugėrė smūgį... Rungtynės baigtos. 11 metrų baudiniai. Na, dar pasibaigus rungtynėms rodoma raudona kortelė priešininkų žaidėjui už teisėjo įžeidimą...

11 metrų eina mušti Boria / Dainius / Mira / Donatas S. / Rokas

Pirmi mušam mes:
Boria - vartininkas spėja mušimo kryptį, o Boria pamatęs jį griūnantį muša tiesiai 1-0
Fortūna 1-1 (Tėvas atspėja kur bus smūgis, atmušinėja kamuolį, tačiau per silpnai, kamuolys vartuose)
Dainius - užtikrintas, stiprus smūgis į dešinę pusę, vartininkas šoka į kairę... 2-1
Fortūna 2-2 (užtikrintas)
Mira - vartininkas net nė krust, lieka stovėti viduryje 3-2
Fortūna 3-2 (neįmuša, Tėvas puikiai atspėja ir atlaiko priešininkų smūgį)
Donatas S. - stabteliu pažiūrėti kur šoks vartininkas, bet gudrutis niekur nešoka, tad mušu į kairį žemutinį kampą, taiklus smūgis - vartininkas liečia pirštais kamuolį, tačiau liesti reiktu delnu imant kamuolį nuo pat virpsto. 4-2
Fortūna 4-3 nepamenu kaip įmušė (atrodo aukštas stiprus smūgis į dešinę pusę)
Rokas - užtikrintai įmuša, nors ir labai nervinosi prieš smūgį 5-3 :)

Rokas bėga laimingas, nusimeta marškinėlius, tikisi sulaukti sveikinimų, tačiau visa komanda nubėga sveikinti Tėvo, atrėmusio 11 metrų smūgį :)... Ši situacija buvo juokinga, bet Rokas nesupyko :).

Tai toks tas buvo trečiadienio vakaro grybavimas Grigiškėse :).

L.E.Ž.P. (laikinai einantis žurnalisto pareigas) Donatas S.