18.00 TEC-Žaibai (Ventos stadionas)
 
Rungtynės prasidėjo mūsų uraganinėmis atakomis.
Priešininkų komandos atstovai net neįsivaizdavo, kad nuo pirmų minučių mes užvaldysime aikštę.
Jau pirmą minutę geros progos neišnaudojom po baudos smūgio, kai pirmu atveju išgelbėjo vartininkas, o kitu tiesiog, kaip jau įprasta, nepataikėm iš kelių metrų į vartus.
Tiesa pasakius pavojingų momentų buvo tiek daug, kad net neprisimenu kas  ir kada ir kur dalyvavo tuose momentuose. Bet tai ne didžiausia problema.
Galiu paminėti, kad padarėm labai daug smūgiu į vartus tačiau tik Donces smūgis buvo nors kiek pavojingas, nes vartininkui teko gelbėti situaciją nukritus ant žemės.
Visis kiti smūgiai tiesiog skriejo vartininkui į rankas.
Labai daug skersų, atakų iš kairės ir iš dešinės, bet be vaisių.
Ir štai čia, visai nelauktai Vytka paėmė kamuolį ir savo firminiu stiliumi praėjo 5 jų žaidėjus ir iš nulinio kampo nukreipė kamuolį į vartus. 1:0
Paskui sekė dar kelios pavojingos atakos, pavojingos tačiau be rezultato.
Antrą įvartį įmušėm po jų gynėjo klaidos.
Jau atrodė, kad jų gynėjas išmuš kamuolį, tačiau jis į jį nesugebėjo pataikyti ir Kipšas, nustebęs bet su šypsena, iššoko 1x1. 2:0
Nors prisipažinsiu, kad suabejojau, po praeitų rungtynių, ar jis pasieks įvartį.
Dar po kelių minučių perdavimas į baudos aikštelę, kur Kipšas aplenkė vartininką ir nuginklavo jį dar kartą. 3:0
Taip ir pasibaigė 1-asis kėlinys.
2 kėlinys prasidėjo kažkaip keistai.
Žaibai beveik užvaldė visą aikštę ir net keistoki jausmai pradėjo lįsti į galvą.
Tačiau greitai mes juos nuraminom.
Įvyko stebuklas. Pagaliau Roką įmušė įvartį iš grajaus, o ne iš pendelio :) 4:0
Žaibų atakos tapdavo vis pavojingesnės.
Vienas žaidėjas apeidavo po 3-4 mūsų. Net keista.
Vytautas sugalvojo šitam dalykui net pavadinimą: „Fortūnos sindromas:)“
Bet kuo toliau, tuo dažniau tas „Fortūnos sindromas“ pasireikšdavo.
Bet, vėl nuraminom juos, įmušdami 5 įvartį (Vytautas) į artimą kampą.
Bet jų atakos tapdavo vis pavojingesnės. Palikdavom žaidėjus vidury ir ypač kairiajame krašte.
Bet vėl gi, įmušam 6 įvartį (Artūras) ir dar kartą nuraminam Žaibus.
Po šešto iškarto įkrito ir septintas įvartis į jų vartus (Eima).
Po šio įvarčio teko ir man įsijungti į žaidimą. Šiaip iki to nelemto smūgio galvojau, kad aprangos ši kartą, skalbt nereikės, tačiau tas planas nebuvo įgyvendintas.
Paskui dar i r antrą kartą teko gelbėti vartus, tai kad išpurvinau ir kitą aprangos pusę :)
Paskutinėmis minutėmis dar turėjom kelis gerus momentus
Be tai vartininkas ištraukė, kai Auris pabėgo 1X1
Tai Kipšas nepataikė iš kelių metrų į vartus
Štai toks keista kėlinys ir galutinis rezultatas  7:0
 
Pliusai:
Per pertrauką net neturėjom ką aptart, kaip gerai sužaidėm 1-mą kėlinį;
Pagaliau įmušėm apie 60% progų, tai džiugina
Pagaliau Kipšas pradėjo mušti iš 3 metrų :)
Aurio trumpas sugrįžimas
0 įvarčių
 
Minusai:
Fortūnos sindroma