Spalio 11 d. 16:30 kaip jau tampa įprasta, rungtynės vėl vyksta Ventos stadione. Varžovas – Rezervai. Pirmąsias tarpusavio rungtynes laimėjom gana nesunkiai rezultatu 4:1.

Rungtynėms prasidėjus Šimas įsiveržęs į priešininkų baudos aikštelę iškarto turėjo puikią progą įmušti įvartį, bet kažkokiu būdu to nesugebėjo padaryt. Vėliau kažkaip tokių rimtesnių progų nelabai ir buvo, dažniausiai trūkdavo tiesiog elementaraus smūgio iš tolėliau, nes lyg ir priartėjam prie priešininkų vartų, bet nieko gero iš to neišeidavo. Tiesiog trūko aštrumo mūsų atakose, nors aikštelėje kontroliavome padėtį. Varžovai savo ruožtu taip pat negrasino mūsų vartams, pamenu du jų bandymus smūgiuot į vartus. Pirmas – baudos smūgis iš ~25-30 metrų pavojaus nesukėlė. Antras epizodas buvo po kampinio, kai sužaidžiau neužtikrintai, o Rezervų tamsiaodis smūgiavo galva poros metrų atstumu nuo vartų, laimei nepataikė į vartus. Kažko įdomesnio antrame kėlinyje kaip ir neįvyko. 0:0.

Po antro kėlinio lyg ir padarėme išvadas, pradėjome žaisti gerokai aštriau. Jau kėlinio pradžioje Kieša smūgiuoja į vartus iš ~10 metrų į vartininko kampą, bei pelno pirmąjį šios dienos įvartį 1:0! Po šio įvarčio Rezervai pakeitė vartininką, tiesa reiktu paminėti, kad pas juos abudu žaidėjai stovėję vartuose, buvo aikštės žaidėjai. Pasikeitus priešininkų vartininkui atrodė, kad tuoj padidinsim savo persvarą, nes mūsų atakos ritos viena po kitos, tai vienu kraštu, tai kitu, tai centru. Bet vėlgi trūko paskutinio taiklaus smūgio. Man vartuose pradėjo darytis nuobodoka. Įpusėjus antram kėliniui po eilinio kampinio ar skersuoto kamuolio į baudos aikštelę, Mira iš panašaus kampo kaip ir Kieša, tik būdamas arčiau vartų įmušė įvartį galva ir padidino mūsų persvarą iki dviejų įvarčių. Įmušus antrąjį įvartį, Rezervai kiek atkuto ir vis dažniau priartėdavo prie mūsų vartų, vis bandydavo įsiveržti į mūsų baudos aikštelę, bet laimei mūsų gynyba dirbo užtikrintai. Įsiminė vienas jų smūgis iš maždaug 16 metrų į apatinį vartų kampą, tiesa smūgis nebuvo labai stiprus, todėl teko sugaut kamuolį. Varžovai pradėję labiau atakuoti sudarė mums daugiau laisvos erdvės jų aikštės pusėje, dėl ko mūsų atakos vis dažniau baigdavos smūgiais link vartų. Rungtynėms artėjant į pabaigą, po eilinės mūsų atakos Rokas padidino persvarą iki trijų įvarčių, o dar po kelių minučių tas pats Rokas galėjo dar labiau padidint persvarą, tačiau Rezervų vartininkas atrėmė šį smūgį, tiesa nelabai sėkmingai ir Auris pridėjo dar vieną įvartį praktiškai jau į tuščius vartus. Rungtynių pačioje pabaigoje, Rezervai turėjo bene geriausią progą pelnyti paguodos įvartį, kai suklydus mūsų gynėjui, jų puolėjas gavo kamuolį maždaug trijų metrų atstumu nuo vartų, bet tada aš laiku nugriuvau ir atrėmiau jo smūgiuotą kamuolį. Rungtynės baigėsi rezultatu 4:0 nors po pirmo kėlinio atrodė, kad bus žymiai sunkiau.

Pliusai:
negavom kortelių,
užsidegimas kovai antrajame kėlinyje,
visų rungtynių kontrolę.

Minusai:
aštrumo trūkumas pirmame kėlinyje.