Atrodo 4:0, nušlavėm priešininką nuo aikšties paviršiaus. Bet...

 

Kol rezultatas buvo 0:0 arba 1:0, kova kiekviename aikštės cm buvo labai įnirtinga.

 

Vietoje Marčiaus jo pozicijoje žaidė Kesha ir, man atrodo, puikiai susitvarkė kartu su kitais gynėjais.

 

Rungtynės prasidėjo ramiai ir iki kokios 15-os minutės nei viena komanda neišsiskyrė. Mes turėjom neblogą progą, kai prie vartų atsidūrė Mira ir dar kažkas iš mūsiškių, bet uždaryti gero perdavimo jiems nepavyko.

 

Nuo 15-os minutės rungtynių iniciatyvą perėmė Žeimena. Buvo gan sunkoka gintis nuo jų atakų. Jų akyse matėsi noras kuo greičiau įmušti. Buvo vienas momentas, kai jų puolėjas beveik pabėgo iš krašto 1x1, bet laiku gynėjai spėjo grįžti ir smūgis pastarajam nepavyko. Dar vienas smūgis po standarto, kai jų 9 numeris smūgiavo galva, bet smūgis nesukėlė sunkumų jį atremti. Ir štai „otkuda nevozmis“ atsirado Aurimas. Jo žaisimas įnešė naujų vėjų. Tik išėjęs jis pabandė aplošti visą jų komandą, bet ant paskutinio gynėjo prarado kamuolį.

 

Žaidimas išsilygino. Mes netgi pradėjom žaisti geriau.

 

Įvartis buvo įmuštas labai laiku. Eima pabėgo savo kraštu ir bandė pakelti kamuolį į baudos aikštelę. Tačiau kamuolys nusisuko nuo kojos ir įkrito vartininkui, kuris buvo nelabai aukštas, už galvos. 1:0!

 

Antras kėlinys buvo lygus ir tai mes, tai jie atakavom daug, bet nepavojingai. Kas buvo blogai, tai kad daug padarėm pražangų aplink baudos aikšteles. Bet jų metu beveik visus kamuolius surinkau aš ir didelio pavojaus nekilo. Dar vienas smūgis į rankas, ir tai buvo viskas, ką sugebėjo Žeimena tą vakarą.

 

Mes gi turėjom daug realesnių progų:

po baudos Borios smūgis į skersinį,

Keshos netikslus smūgis maždaug iš 10 metrų.

 

Po tokių progų pagalvojau, kad reikės sustiprint gynybą, nes neįmuši tu – įmuša tau.

 

Tačiau to neprireikė, nes įmušėm labai kuriozišką įvartį.

 

Labai gražų perdavimą atliko „kažkas“ Jurkui, kuris apgavo vartininką ir nestipriu smūgiu pasiuntė kamuolį link vartų, kur į savus vartus „iš trečio karto!!!!!“ įsimušė jų gynėjas 2:0.

 

Pasidarė lengviau, o priešininkų komanda sustojo.

 

Tuo iškart pasinaudojo Aurimas, kuris „išmaudė“ kelis žaidėjus baudos aikštelėje pasiuntė kamuolį į vartus 3:0.

 

Jau žaidėm vieni, Žeimena visai sustojo ir čia jų puolėjas nusprendė truputėlį pagyvinti žaidimą nachališku elgesiu, tačiau greit suprato, kad tai nepadės ir garbės komandai nepriduos.

 

4 įvartis įkrito vėlgi po gražios atakos, kai Laurynas, nors ir nesustabdė normaliai kamuolio, tačiau atliko puikų skersą tiesiai Rokui ant galvos ir jam teko tik pasiųsti kamuolį į tuščią kampą 4:0.

 

Štai tokios rungtynės.

 

Rungtynių žaidėjas, be abejo, Aurimas, kuris ne tik įmušė įvartį, bet ir atnešė antrą kvėpavimą komandai. Dar vienas pliusas, Boria pagaliau rado gerbėjų kitų komandų tarpe, kurie liko po savo grajaus ir su alaus butelkom stebėjo mus.

 

Dar vienas pliusas, kad tyliai žaidžiam antras rungtynės, net teisėjas V. Kundrotas buvo nustebintas. Tai tiek žinių šiam kartui.

 

Aprašymo autorius - Maksas.

Rungtynių nuotraukos.