Kalnų parkas ir sunki aikštė, neaiškus kamuolys, kurį vėliau teko pakeisti, ir Reaktoriaus komanda, kuri, kaip minėjo visi, šiais metais nukraujavo.

Rungtynės prasidėjo mūsų atakomis, su noru kuo greičiau įmušti. Praėjus kėlioms minutėms Reaktorius taip pat pradėjo regzti savas atakas ir smūgiu į vartus per pirmą kėlinio pusę padarė daug daugiau nei mes. Šimtaprocentinė situacija – kai jų puolėjas nepataikė į kamuolį, kai buvo apie septynis metrus nuo vartų. Trys – keturi smūgiai, tiesiai man į rankas. Štai taip atakavo Reaktorius.

Mes taip pat nesnaudėm. Labai dažnai atakuodavom per Vyto kraštą, kur pasijungdavo ir Auris, ir Erne. Bet nenoras mušti į vartus mane stebino visas rungtynes. Auris turėjo puikią galimybę smūgiuoti, bet kažkodėl atidavė perdavimą į nuošalę Ernestui. Taip pat ir antrame kėlinyje – jis nesmūgiavo, kai turėjo gerą poziciją atakai. Ir ne tik Auris... Buvo puikių progų smūgiui, o mes atiduodavom kamuolį į kraštą, kur ataka nutrūkdavo.

Šiaip pirmasis kėlinys buvo kažkoks neaiškus. Paulius vėl pasitempė ir iškrito nenumatytam laikui. Ernestas du – tris kartus užkliuvo už savo kojos ir nukrito. Borios „geležiniai“ nervai pavirto „aliumininiais“. Progos kažkokios neaiškios, ypač kai Jurkus bandė firminiu stiliumi apeiti visą komandą, prarado kamuolį, bet jų gynėjas, bandydamas išmušti kamuolį, pataikė į jį, ir kamuolys atsidūrė pas Paulių, kurio smūgį atlaikė vartininkas. Šiaip tai mes įmušėm vieną įvartį, tačiau prieš tai subaudavo tas pats Jurkus ir teisėjas neįskaitė įvarčio. Bandėm žaisti dažniau per kraštus, nes per vidurį žaisti tokioje aikštėje labai sudėtinga. Reaktorius neskubėjo, jų pagrindinis uždavinys buvo nepralaimėti. Visi vartininko ir gynėjų judesiai buvo labai lėti ir noras kuo lėčiau įvesti kamuolį į žaidimą buvo labai akivaizdus.

Antrame kėlinyje padarėme porą taktinių pakeitimų ir visi prisimenam, kaip jie baigėsi. Kesha, kuris antram kėliny buvo iš gynybos patrauktas į centrą, gavo gerą perdavimą ir, pabėgęs vienas prieš vieną vartininką, ramiai parodė visiems, kaip reikia mušti įvarčius. Labai apsidžiaugiau, kad įmušė Kesha, nes tai mūsų su Aurimu B. (gal netgi daugiau jo, nei mano) nuopelnai. Bet prieš tai turėjom gal kokius du epizodus. Ypač įstrigo Eimos situacija, kai jis pabėgo nuo gynėjo ir jo smūgį ištraukė gynėjas su galva iš tuščių vartų. Antrame kėlinyje labai aktyviai pradėjo žaisti 16 numeris, kuris labai aktyviai pradėjo „maudyt“ mūsų gynėjus. Tarp jų ir Kesha, ir Mira, ir Erne. Pora „klinų“ buvo labai efektyvūs. Kai įmušėm, pagaliau atsirado Reaktoriaus noras žaisti. Kamuolio įvedimas į žaidimą tapo greitas. Net už mūsų vartų stovėjo žmogus ir padavinėjo kamuolį. Mes sukūrėm dar daug progų: Roko reidas, kai vartininkas atlaikė smūgį, o po to Eima nepataikė į tuščius vartus. Dar vienas puikus Eimos smūgis, po labai gražios mūsų kombinacijos, vartininkas apsaugojo vartus.

Buvo ir kitų mažiau pavojingų situacijų, kurios galėjo būti ir truputį sėkmingesnės. Įtampa prie mūsų vartų augo, nes kamuolį prarasdavom prie pat. Keli durni kampiniai, kuriuos atidavėm varžovui, ir neramios sekundės prie vartų. Tas pats 16 numeris darėsi vis pavojingesnis, buvo reikalingas antras įvartis, tačiau jo mes taip ir nepasiekėm. Kažkokia nervinė įtampa tvyrojo ir pačioje komandoje ir aplink aikštę. Tos minutės man labai nepatiko, nes buvom kažkokie neaiškūs. Reaktorius pradėjo žaisti laisviau, gynėjai pradėjo „varyt“ ant saugų, saugai – ant gynėjų, ir tos minutės buvo kažkokios keistos. Na bet 1:0 ir dar 3 taškai kasoje.

Aprašymo autorius – Maksas.

Reaktoriaus rungtynių aprašymas.

Rungtynių nuotraukos.