Rungtynės prasidėjo mūsų atakomis, aišku, jos nebuvo labai pavojingos, bet pirmas 10-12 minučių mes kontroliavom situaciją.

Ką pasakyti apie aikštę? Ji, nors ir truputi išlyginta, bet vis dėlto kėlė daug sunkumų.

Šiaip laikas bėgo ir nei mes, nei Legionas nekeldavo problemų gynybai.

Nuo 20 minutės Legiono atakos tapo įdomesnės. Jų sena taktika - atiduoti aukštą perdavimą į priekį puolėjams. Dėl aikštės nelygumų gynėjai pradėjo klysti dažniau. Jei net Marčius nepataiko į kamuolį arba kai jis praslysta po padu, tai jau rimtas signalas :)

Pirmajame kėlinyje jie sukūrė vieną gerą progą ir 2 pusproges. Pusprogių metu gynėjai spėjo ištaisyti savo klaidas, nes tos pusprogės kilo vien dėl to, kad kažkas nesugebėjo pataikyti į kamuolį arba kaip nors kitaip sužaidė.

Ir vieną gerą progą, kai mes leidom smūgiuot maždaug iš 10 metrų jų saugui, kuris, mūsų laimei pataikė į virpstą.

Taip kėlinys ir pasibaigė. Kamuolio kontrolė 50/50 ir beveik be problemų gynyboje.

Antrajame kėlinyje žaidėm tik iki 55 minutės. Tomašo individualus prasiveržimas į baudos aikštelę, kuris galėjo pasibaigti įvarčiu buvo tas taškas, nuo kuriuo Legionas perėmė iniciatyvą. Ne, jie mūsų nespaudė, bet daugiau kontroliavo kamuolį ir kažkokių įdomesnių momentų nesukūrė.

Deja, bet apie 70 min. praleidom įvartį maždaug iš 18 metrų. Dalį kaltės prisiimu ir aš. Bet kai vyko tas smūgis ir šokau, buvau 100 procentų įsitikinęs, kad kamuolys eina virš vartų. Neįvertinau, kad nuėmus gruntą vartuose aš tapau dar mažesnis, bet ir vartai toje pusėje truputėli didesni nei pirmajame kėliny. 0:1.

Po įvarčio pradėjom žaisti truputėli geriau, tačiau rezultato tai nedavė. Padarėm dar pora klaidų gynyboje ir patys nieko nesukūrėm.

Rungtynių žmogus – teisėjas, kuris mano manymu suteisėjavo tvarkingai.

Kitos rungtynės Kruša, čia bus reikalingi tik 3 taškai.