SFL „B“ Diviziono 15 turas

Varžovas: FK Kruša – Basica

Stadionas: Naujasis N.Vilnios

Vieta: Graži

Aplinka: Dvejopa (tarp Durnyno ir Bažnyčios)

Šį kart rungtynių aprašymas, bus kitoks, nors reiktų pripažinti, jog pačios varžybos, jų rezultatas, jų laikas - viskas buvo „nestandartiškai“… Aprašymas – kelių žmonių, rezultatas labiau tinkamas Ledo ritulio varžyboms, laikas varžybų: parinktas per Lietuvos krepšinio rinktinės bronzines rungtynes… 

Kagi, pradėkim: į varžybas susirinkome 13 žaidėjų, deja tam buvo priežasčių, diskvalifikuoti, bei išvykę ar traumuoti min 6 žaidėjai. Esant tokiai situacijai, susirinkę žaidėjai buvo rimtai nusiteikę, na apart Ernesto (bet jis mūsų komandoje yra išskirtinis atvejis)… Rungtynės prasidėjo keliais gražiais abiejų komandų išpuoliais, galima buvo jausti, jog abi komandos mėgsta labiau atakuoti, nei gintis – į stadioną atėjusiems vietiniams fanams tai turėjo patikti. Rimtai nusiteikę mūsų gynėjai neleido nieko sukurti Krušos žaidėjams arčiau mūsų vartų, kai tuo tarpu vienoje iš greitų mūsų atakų – Kipšas (Arūnas) yra išvedamas vienas prieš vartininką, puikiai smūgiuoja į kairį žemutinį vartų kampą (1-0 pirmaujam). Priešininkai sutrikę, jų idėjinis lyderis (Mantas) bando užvedinėti komandą, tačiau nieko labai pavojingo prie mūsų vartų nėra sukuriama (gal keletas smūgių iš toliau, tačiau puikiai tvarkosi Tėvas (Povilas).

Atlaikę mini spaudimą, mes vėl kuriame atakas, vienoje iš jų šiek tiek už vidurio linijos pjaunamas Donatas... Visi lėtai ruošiamės standarto atlikimui, kai tuo tarpu Aurimas pastebi, jog priešininkai labiau krapšto nosis nei stebi mus, pagavęs Donato žvilgsnį staigiai siunčia kamuolį arčiau priešininkų vartų, Donatas toliau kiša perdavimą Kipšui – kuris pasistabdo kamuolį, bei apsuptas priešininkų kurie nesitikėdami tokios atakos tiesiog stebi visa tai, smūgiuoja vėl i kairį kampą (2-0). Toliau, varžybose prasideda Teisėjo „show“ – reiktų pasakyti, kad jis švilpė prastai ir švilpė prastai į abi puses. Pirmiems nepasiseka mums, vidury aikštės ranka stabdo kamuolį priešininkas, švilpuko nėra, mes piktinamės, pjaunam (beje, čia anot Marčiaus, jis į kamuolį sužaidė ir apskritai baudos neturėjo būti) priešininką aikštės krašte… Po trumpų pamokslų (nepamirškim juk esame netoli bažnyčios) teisėjui, pastatome 2 žmonių sienelę... baudos smūgis, kamuolys kliudo stovinčius sienelėje žaidėjus, teisėjas švilpia ranką, bei rodo į 11 metrų žymą – suprantam, kad pamokslas buvo suprastas neteisingai. Priešininkai įmuša baudinį (2-1), na šiame momente nelabai yra ką kaltinti – gavom baudinį, kurio nebuvo, paskui ranka, už kurią, joks normalus teisėjas nestatytų 11 m. juk ranka buvo priglausta sienelėj ir galima sakyt tiesiog smūgis pataikė į ją... na vienu žodžiu absurdas, o ne įvartis.

Užsimezga dar įnirtingesnė kova, atakos ritasi tiek į vieną, tiek į kitą pusę (pas mus progos neišnaudoja Vytukas, kažkas iš priešininkų irgi šaudo pro šalį). 35 minutę Paulius su Aurimu dešiniajam krašte sužaidžia keletą gražių perdavimų, po kurių Aurimas dar apeina keletą priešininkų, įsiveržia i baudos aikštelę, priartėjęs prie vartininko aikštelės, atiduoda puikų perdavimą įkertančiam Donatui – smūgis, kamuolys lyžtelėjęs (kaip sakė Luuris per pertrauką, įvartis su cinkeliu :)) dešinį virpstą suspurda tinkle (3-1). Puiki ataka, visa komanda užsivedusi, tačiau vos sekanti priešininkų ataka, užsidirbam kampinį į savo vartus... Nespėjam pasirinkti žaidėjų kas ką turi dengti, priešininkai nelaukia mūsų, pakėlimas, puikus smūgis galva (3-2)… Ups… pasimetę nusinešam kamuolį į aikštės centrą. Nepraėjus 5 min toliau aikštėje vyraujančio atviro futbolo, Sania gauna perdavimą priešininkų aikštės pusėje, įsiveržia į baudos aikštelę, kurioje neatsakingai sužaidžia priešininkų gynėjas, pjauna Sanią – 11 metrų baudinys – kurį muša Kipšas ir realizuoja (hat-trick, bei 4-2), verta pastebėti, kad smūgis buvo stiprus, į kampą ir vartininkui buvo tikrai be šansų jį patraukti.

Antras kėlinys vyksta taip pat kaip ir pirmasis, atviras futbolas, daug progų kurios nėra išnaudojamos į abejus vartus. Kruša bando palikti mūsų puolėjus už nugarų ir nors keletą kartų jiems tai pavyksta, tačiau vieną kartą iš gilumos pramiega įkertantį Aurimą T., šis puikiai susitvarko su vartininku (5-2). Aikštėje mums tampa daug ramiau. Aurimas tuo tarpu jau lekia į darbą, tačiau kol kas nemažiname apsukų, toliau atakuojame, visas rungtynes puikiai žaidęs Sania (Aleksandras), panašiu stiliumi kaip Aurimas pirmame kėlinyje, kairiame krašte maudo priešininkus vienas po kito, įsiveržia į baudos aikštelę, po to į vartininko, komandos draugai jau prašo ir laukia perdavimo, priešininkų vartininkas patiki apgaulingu Sanioko judesiu, bando blokuoti perdavimą, bet perdavimo nėra – vartininkas guli, Sania ties galine linija apsivaro jį, priartėja prie vartų bei smūgiuoja (įridena kamuolį į vartus – 6:2). Mes visai atsipalaiduojam, jaučiam, kad galim mušti tiek kiek norim, nes priešininkas leidžia mums daryti su jų gynyba ką norim...

Tačiau seka viena neatsakinga klaida, kraštinis gynėjas per daug įlenda į aikštės gilumą, atsikerta, priešininkai, rengia žaibišką ataką atsikirtusio gynėjo kraštu, stiprus skersas, kurį uždaro Krušos puolėjas (6:3). Bet kol kas dar neisterikuojam, iškart išvedame Vytuką vieną prieš vartininką, smūgis pavyksta nelabai stiprus ir nors per vartininką perskrenda, tačiau laiku suskubęs priešininkų gynėjas išneša kamuolį tolyn nuo vartų. Seka vėl priešininkų ataka, kol mes aimanuojam dėl neįmušto įvarčio, priešininkai surengia ataką Ernesto kraštu, sekundei laisvas paliekamas Krušos puolėjas ir nors kampas yra ganėtinai aštrus, smūgis jam puikiai pavyksta... Kamuolys lekia i tolimą kampą, Tėvas žvilgsniu palydi kamuolį krentantį į vartų plotą (6:4) :). Darosi karšta, priešininkai atkunta, užsiveda patys, bei užveda būrelį pijokaujančių jaunuolių stadione, kurie kaip nekeista buvo labai taikūs :).

Taigi, toliau vyksta atviras futbolas, reik paminėti, jog Kruša atlieka 4-5 pakėlimus (skersus) kuriuos Tėvas iškumščiuoja ar susirenka, įtampa auga ties mūsų vartais, bet mes irgi netylim, toliau atakuojam. Keliam kampinį, vartininkas priešininkų nesugaudo kamuolio, jis atšoka Kipšui po kojomis, smūgis kuris būtų suplėšęs vartų tinklą lekia virš skersinio ... Autch ... po kelių minučių priešininkų ataka jų pamėgtu kairiu kraštu, Marčius bėga uždengti skerso, tačiau nesėkmingai, skersuojamas kamuolys, link kamuolio bėga Tėvas, Mira ir Shimas, nė vienas iš mūsų žaidėjų nepataiko į kamuolį, o gal tikisi, kad „kitas pataikys“... pro trijų mūrų ąžuolų būrį kamuolys prarieda nieko nekliudęs ir vienintelis baudos aikštelėje buvęs priešininkas pribėga bei nukreipia kamuolį į tuščius vartus (6:5) :)…

O dabar tai jau karščiau tampa nei pirtyje, Kruša šaudo iš visų pabūklų, mes jau esame pasimetę ir bandom tiesiog kažkaip atsilaikyti. Eilinė ataka likus minutei iki rungtynių pabaigos, pasas iš kairio krašto i vidurį mūsų baudos aikštelės, kamuolys prašoka Marčių/Mira ir nukrenta tiesiai į kojas Krušos lyderiui Mantui (jau įmušusiam 19 įvarčių čempionate). Krušos puolėjas pasimeta kamuolį į priekį, patogi situacija smūgiui – smūgis ! – Tėvas laiku palieka vartus, bei laimi šią mikro dvikovą... Po šio momento dar seka priešininkų kampinis, jų vartininkas atbėga į mūsų baudos aikštelę, Tėvas ima skersą, tačiau nusprendžia patempti laiką ir nesmūgiuoja i priešininkų vartų pusę, gaila – nes jau spurtavo ir laukė kamuolio Vytukas, praėjus 5 sek, Tėvas smūgiuoja kamuolį link Vytuko... proga dar nevisai prarasta, tačiau vartininkas spėjo sugrįžti, bei iškumščiuoti kamuolį į kampinį. Keliam kampinį ir tuo metu laikas baigėsi. Valio (6-5) :) !!!

Kapitono Martyno komentaras po varžybų: 

Na varžybų vaizdas buvo tikrai keistas… nepamenu kada buvome praleidę tiek daug įvarčių… ir reikia pripažinti, kad galėjome praleisti ir dar ne vieną… plius neatsimenu, kada tiek daug visi kalbėjo, reikia grąžinti baudas man atrodo, kitaip bus blogai, bent jau kai kurie gal susiturės. Gerai, kad priešininkas pasitaikė toks, kad leidžia mušti tiek, kiek norime. Antram keliny labai jautėsi, kad nuovargis daro savo, momentais atsirasdavo nemaža praraja tarp gynėjų ir saugų, to pasekoje jų naujokas plikis, nežinau kaip jis vadinasi centre apėjęs vieną žmogų turėdavo dar bent 10-15 m. laisvo ploto patraukti ir aštrinti situaciją. Gynyba šiandien irgi pravalų sau nebūdingų darydavo, taip, kad vertinant gynybinę pusę vienos prastesnių varžybų (kaip kitaip vertinti praleidus 5 bankes…).

Na, o Krušos atakuojantis žaidimas paliko neblogą įspūdį, kadangi su mumis jau sužaidė, tai belieka tik palinkėti, kad jie susitvarkytų gynybą ir atiminėtų taškus iš kitų.

Iškirti šiose rungtynėse galima: Kipšą, Sania, Aurimą bei Tėvą.

Nuvylusių: buvo, bet šįkart vardų neminėsim :).

 „FK TEC“ (1-2-3 ALUS !!!!!)

Aprašymo autoriai Donatas S. ir Marčius.