Rungtynės niekuo nesiskyrė nuo kitų rungtynių. Visai linksmai prasidėjo. Pirmas 10 minučių dar vyko apylygis žaidimas. Paskui mes atakavom dažniau. Ne tai nereiškia, kad Užupis tik gynėsi. Tiesiog nedidelė persvarą turėjom, bet gaila be naudos.

Nors po vieno iš užribių per save smūgiavo Donatas, kamuolys pataikė į virpstą, kuri paskui kitas Donce įmušė į vartus, deja, bet jis buvo nuošalėje.

Kas labai krito į akis, tai jų vartininko neužtikrintas žaidimas. Vieną kartą kamuolys peršoko per jį, bet Donatas jau nesuspėjo prie kamuolio. Eima turėjo pora neblogų progų, bet deja.

Kas nepatiko pirmajam kėlinyje, tai kad momentais bandom žaisti kaip nemokam. Reikia atiduot ramiai kamuoliuką, tai ne, reikia fintus daryti. Ir taip ne po vieną, o po kelis kartus.

Antras kėlinys prasidėjo blogai. Beveik iškarto gavom įvartį. Aišku, sunku paaiškint kaip vienas puolėjas sugeba atkovoti kamuolį prieš mūsų du gynėjus. Plius aš tame epizode pamečiau vartus ir teko nemaloniausia procedūra.

Žaidimas po praleisto įvarčio nesikeitė, nes žaidėm taip pat. Daugiau kontroliavom kamuolį ir pan. Iškarto pražiopsojom vėl jų puolėją, laimei jis pataikė į skersinį. Paskui to paties puolėjo išėjimas 1 prieš 1. O mes pavojingų progų beveik nesukūrėm, neskaitant Vaido šaudymo iš 25 metrų.

Antrą įvartį gavom, kai Kesha nepataikė į kamuolį ir tas pats puolėjas išbėgo 1 prieš 1.

Ką gi liūdna, kad pralaimėjom labai svarbias rungtynes. Teks laimėti prieš Fakyrus. Kaip rodo praktika su stipresniais varžovais žaidžiam sėkmingiau. Kol yra vilčių reikia kabintis už kiekvienų rungtynių :-)

Aprašymo autorius - Maksas.